Abstract:
Šiuolaikinis nuolatos besikeičiantis pasaulis įpareigoja visas mūsų valstybės institucijas būti pasiruošus reaguoti į ekstremaliąsias situacijas bei grėsmes nacionaliniam saugumui. Tačiau pastarųjų metų ekstremaliosios situacijos atskirose šalyse ir visame pasaulyje – pabėgėlių krizė Europoje, COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kt. įrodė, kad viešasis sektorius su iššūkiais susitvarko daug lengviau į pagalbą pasitelkdamas privataus sektoriaus subjektus. Kadangi viešojo ir privataus sektorių tarpusavio bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje mūsų valstybėje yra pakankamai naujas reiškinys, svarbu išsiaiškinti kaip tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyksta šiuo metu, nustatyti šio bendradarbiavimo galimus trūkumus, viešojo ir privataus sektorių lūkesčius bei pasiūlyti teorinį tokio bendradarbiavimo modelį. Baigiamojo magistro darbo problema – nėra detaliai įvertintos privataus sektoriaus gyvybiškai svarbių paslaugų ar prekių teikimo galimybės tenkinant savivaldybių poreikius mobilizacijos metu bei neišnaudotas privataus sektoriaus potencialas tokių situacijų metu. Tyrimo tikslas – sukurti savivaldą ir privatų sektorių tenkinantį teorinį bendradarbiavimo modelį savivaldai reikalingų gyvybiškai svarbių paslaugų ar prekių teikimui mobilizacijos metu. Šiam tikslui pasiekti darbe suformuluoti trys uždaviniai: 1) atlikti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo mobilizacijos atveju teorinių aspektų analizę; 2) išanalizuoti galimo savivaldybių bendradarbiavimo su privačiu sektoriumi mobilizacijos metu esamą situaciją; 3) sukurti teorinį bendradarbiavimo modelį, kuris tenkintų savivaldybių apsirūpinimą gyvybiškai svarbiomis paslaugomis ar prekėmis mobilizacijos atveju bei būtų patrauklus ir privačiam sektoriui.
